Prieš 2 metus teko apžvelgti Ninkear N16 Pro, o šiandien prieš mane - atnaujinta jo versija. Nors pavadinimas liko tas pats, viduje pokyčių tikrai netrūksta. Šį kartą kompiuterio pagrindą sudaro Intel Core Ultra 5 125H, 24 GB LPDDR5 operatyviosios atminties ir 1 TB SSD. Už maždaug 600 eurų tokia komplektacija atrodo tikrai neblogai, ypač žinant, kad gauname 16 colių, 120 Hz ekraną turintį nešiojamąjį kompiuterį. Taigi, ką Ninkear pavyko atnaujinti, ko atsisakyta ir ar naujasis N16 Pro iš tiesų yra žingsnis į priekį? Pažiūrėkime.

Parametrai

Kadangi modelio pavadinimas nesikeičia jau porą metų, rinkoje galima rasti kelių skirtingų Ninkear N16 Pro versijų. Mano testuojamo modelio specifikacija: 

Procesorius: Intel Core Ultra 5 125H (14 branduolių / 18 gijų / integruotas NPU)

Vaizdo plokštė: Intel Arc Graphics (7 Xe branduoliai)

RAM: 24 GB LPDDR5-5600 (prilituotas, išplėtimo galimybės nėra)

SSD: 1 TB M.2 SATA III SSD (WXG51T0D1ST)

Ekranas: 16", IPS, 2560 × 1600 (QHD+), 120 Hz

Baterija: 79,8 Wh (7000 mAh, 11,4 V)

Atminties kortelės: MicroSD / TF

Jungtys ir kita: 3x USB 3.0, 2x USB-C, HDMI, MicroSD, 3,5 mm audio, Piršto atspaudų jutiklis

Išpakavimas

Visą išpakavimo procesą galite pamatyti žemiau esančiame vaizdo įraše. Trumpai tariant – revoliucijos čia nėra, komplektacija praktiškai identiška tai, kurią gavome prieš dvejus metus. Dėžėje radome 65 W įkroviklį, klaviatūros lipdukus, laidinę pelę bei nedidelį kilimėlį. Pastarieji du priedai man ir šį kartą atrodo labiau kaip „priedas vardan priedo“ – jų kokybė prasta, todėl abu greitai atsiduria stalčiuje. 

Surinkimo kokybė

Išorėje pakitimų nedaug. Viršutinė ir apatinė korpuso dalys pagamintos iš aliuminio lydinio, o aplink klaviatūrą naudojamas plastikas. Nieko išskirtinio, tačiau ir nieko blogo - rankoje kompiuteris jaučiasi tvirtai, niekas netraška, o ekrano atvertimo mechanizmas veikia stabiliai. Premium klasės įspūdžio N16 Pro nesukuria, tačiau surinkimo kokybė tikrai nenusileidžia ankstesnei kartai.

Vienas ryškesnių pokyčių - gerokai didesnis touchpad'as. Jame šį kartą integruotas ir piršto atspaudo jutiklis, užtikrinantis greitą bei patogų prisijungimą per „Windows Hello“. Pats touchpad'as veikia tiksliai, tačiau naudojant kompiuterį pasidėjus ant kelių, priekinis korpuso kraštas ties riešais pasirodė ganėtinai aštrus. Ilgiau rašant tekstą tai pradeda varginti, nors dirbant prie stalo ši problema išnyksta. 

Jungčių išdėstymas taip pat šiek tiek pasikeitė. Čia yra 3 x USB 3.0, 2 x USB-C, HDMI, MicroSD kortelių skaitytuvas ir 3,5 mm ausinių lizdas. Lyginant su ankstesne karta, dingo RJ45 jungtis, o jos vietoje atsirado MicroSD lizdas. Man asmeniškai RJ45 būtų buvęs naudingesnis pasirinkimas nei MicroSD lizdas.

Žvelgiant bendrai, Ninkear čia tikrai nieko nesugadino. Korpusas išliko tvirtas, o smulkūs dizaino patobulinimai (tvarkingesnis jungčių žymėjimas, mažiau pastebimas kameros modulis) atrodo tvarkingai. Vis dėlto rimčiausi pokyčiai slypi giliau. 

Veikimas ir sparta

Naujojo N16 Pro širdis - Intel Core Ultra 5 125H. Lyginant su prieš dvejus metus bandytu Core i7-13700H, procesoriaus spartos čia šiek tiek mažiau - tai patvirtina ir tie patys testai, kuriuos naudojau ankstesnėje apžvalgoje. Cinebench rezultatas sumažėjo nuo 98 iki 83 taškų, o PCMark - nuo 5459 iki 4877. Vis dėlto naujasis procesorius pasižymi geresniu energijos efektyvumu - pagal CPU Mark duomenis, senasis i7 gali sunaudoti iki 47% daugiau energijos.

Ryškiausias šuolis čia - integruota Intel Arc grafika. Lyginant su senajame modelyje buvusia Intel Iris Xe, grafinis našumas, bent jau ant popieriaus, čia išauga bene dvigubai. Praktikoje skirtumas taip pat jaučiamas - naujasis N16 Pro leidžia žaisti tokius žaidimus kaip CS2 ar GTA V 1080p raiška ir aukštais nustatymais, bet apie tai, kiek vėliau. Naujesnė grafika pasirodė pranašesnė ir prijungus išorinį monitorių - su tuo pačiu monitoriumi, kuriame ankstesnės kartos N16 Pro per HDMI galėjo pasiekti 1440p raišką tik 60 Hz dažniu, naujasis modelis jau leidžia naudoti 1440p ir 120 Hz. 4K raiškoje pasiekiami 60 Hz, tačiau čia jau panašu, kad atsirėmiau į pačio monitoriaus galimybes.

Kalbant apie operatyviąją atmintį, AIDA64 teste Ninkear N16 Pro pasiekė 58,6 GB/s skaitymo, 65,3 GB/s rašymo ir 71,7 GB/s kopijavimo spartą. Nors talpa sumažėjo nuo 32 GB DDR4 iki 24 GB LPDDR5, naujoji atmintis pasižymi gerokai didesne sparta. Tiesa, jos išplėsti vėliau nepavyks, todėl čia 24 GB yra ir dabartinė, ir galutinė RAM talpa.

Kadangi tenka dirbti su vaizdo įrašais, išbandžiau N16 Pro ir su DaVinci Resolve. Su sudėtingesniais efektais bei aukšta raiška sklandumo čia trūksta - integruota grafika ir procesorius nėra skirti rimtesniam vaizdo montažui. Tačiau paprastesnius Full HD vaizdo įrašus montuoti ir iškepti tikrai galima, tad retkarčiais tokį darbą atlikti šiame kompiuteryje problemų nekils.

Didžiausias siurprizas ir kompromisas - SSD diskas. Išardęs kompiuterį ir žvilgtelėjęs į vidų nustebau, kad čia panaudotas M.2 SATA III sąsajos diskas (WXG51T0D1ST). Dėl SATA sąsajos apribojimų tiek įrašymo, tiek nuskaitymo greičiai siekia apie 500-550 MB/s - tai yra maždaug 5 kartus lėčiau nei praėjusios kartos modelyje naudotas NVMe SSD. Nors pati SATA sąsaja čia išnaudojama praktiškai iki maksimumo, gamintojo sprendimas rinktis šį standartą iš pirmo žvilgsnio atrodo keistai.

Tačiau priežastis čia gali būti gana paprasta - noras išlaikyti konkurencingą ~600 € kainą. SSD ir operatyviosios atminties kainos šiuo metu nėra mažos, o Intel Core Ultra 5 125H taip pat nėra pats pigiausias pasirinkimas. Todėl taupyti kažkur vis tiek reikėjo - šiuo atveju pasirinktas lėtesnis, tačiau pigesnis SATA SSD. RAM atmintis nors ir nekintamo dydžio, palikta spartesnė ir yra privalumas integruotai Intel Arc grafikai.

Ekranas

Su ekranu situacija kiek įdomesnė, nes čia Ninkear iš esmės nieko kardinaliai nekeičia. Kaip ir ankstesnėje kartoje, gauname 16 colių IPS matricą su 2560 × 1600 pikselių raiška ir 16:10 kraštinių santykiu. Toks formatas man ir toliau atrodo labai tinkamas darbui - vertikalios erdvės čia daugiau nei įprastuose 16:9 ekranuose, o 2560 × 1600 raiška 16 colių įstrižainėje užtikrina labai ryškų vaizdą.

Vis dėlto vienas pokytis yra - maksimalus atnaujinimo dažnis sumažėjo nuo 165 Hz iki 120 Hz. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip žingsnis atgal, tačiau kasdien naudojant skirtumas nėra toks didelis. 120 Hz vis dar užtikrina labai sklandų vaizdą, o naršant internete, slenkant dokumentuose ar tiesiog naudojant Windows, perėjimas nuo įprastų 60 Hz jaučiasi kur kas labiau nei skirtumas tarp 120 ir 165 Hz.

Pats ekranas išlieka vienu malonesnių šio kompiuterio aspektų. Spalvos atrodo sodrios, tekstas ir smulkios detalės yra ryškūs, o matinis paviršius padeda sumažinti atspindžius. Žinoma, tai nėra profesionaliam darbui su spalvomis skirtas ekranas, tačiau kasdieniam darbui, filmams, nuotraukoms ar žaidimams jo visiškai pakanka.

Žaidimai

Kaip ir ankstesnė karta, taip ir ši nėra žaidimams skirtas kompiuteris. Nepaisant to, tiesiog privalėjau išbandyti tuos pačius žaidimus, naudodamas lygiai tokius pačius nustatymus, kad galėčiau tiesiogiai palyginti rezultatus. Taigi, pradėkime nuo Counter-Strike 2. Čia naujasis N16 Pro jau rodo labai akivaizdų skirtumą - tais pačiais nustatymais išgaunu apie 90-120 FPS, kai senoji versija pasiekdavo 55-70 FPS. 

Age of Empires III: Definitive Edition situacija labai panaši. Naudojant tuos pačius nustatymus, kuriais ankstesnės kartos N16 Pro laikė apie 60 FPS, naujasis modelis stabiliai išlaiko maždaug 90 FPS. Tai gana aiškiai parodo, kad naujoji Intel Arc grafika yra geresnė ne tik ant popieriaus - jos pranašumas akivaizdžiai juntamas.

Su Grand Theft Auto V pirmasis rezultatas buvo kiek netikėtas - tais pačiais nustatymais kompiuteris rodė vos 48 FPS. Tačiau po kelių bandymų pastebėjau, kad VSync perjungus iš Half į Off, rezultatas šoktelėjo iki maždaug 90-120 FPS.

Baterija

Naujajame N16 Pro baterija gerokai didesnė nei ankstesnėje kartoje - vietoje 57,75 Wh čia 79,8 Wh. Per pirmą bandymą nuo 100 iki 0 % kompiuteris išlaikė 3 val. 43 min. Apie 30 minučių iš šio laiko praleidau žaisdamas GTA V, o likusį laiką naudojau naršyklę ir žiūrėjau vaizdo įrašus. Antrą kartą kompiuterį naudojau gerokai lengvesniu režimu - YouTube, bei naršymas internete. Čia baterija išlaikė 5 val. 41 min., balanced režimu.

Palyginimui, ankstesnės kartos N16 Pro mano teste su 57,75 Wh baterija išlaikė 4 val. 28 min. Tiesa, testavimo sąlygos nebuvo identiškos, todėl šių rezultatų tiesiogiai lyginti nereikėtų, tačiau didesnė baterija ir efektyvesnis Core Ultra 5 125H tikrai leidžia tikėtis geresnės ištvermės atliekant lengvesnes užduotis. Mano antruoju bandymu gautos 5 val. 41 min. tam yra gana geras pavyzdys.

Įkrovimas, deja, nėra toks įspūdingas. Komplekte esantis 65 W įkroviklis nuo 0 iki 100 % bateriją įkrauna per maždaug 3 val. 15 min., o po 1 val. 30 min. pasiekiama tik apie 45 %. Tai praktiškai identiškas rezultatas ankstesnei kartai, kuri per tą patį laiką pasiekdavo 46 %, tad greitojo įkrovimo čia pasigedau.

Kas galėtų būti geriau?

Nors N16 Pro turi nemažai stiprių pusių, visiškai be kompromisų čia neapsieita. Labiausiai užkliuvo įkrovimo metu atsirandantis ventiliatorių triukšmas - net ir tada, kai kompiuteris praktiškai nieko nedaro, aušinimo sistema gali pradėti gana garsiai ūžti, tarytum kompiuteris būtų stipriai apkrautas ir kaistų. Mano matavimais, įkrovimo metu iš elektros tinklo kompiuteris vidutiniškai naudoja apie 50 W, o išjungtas - iki maždaug 30 W. 

Kita problema, kuri išliko dar nuo ankstesnės kartos - garsas. N16 Pro garsiakalbiai tikrai nėra stiprioji jo pusė - net mano telefono garsiakalbiai sugeba groti gerokai garsiau. Pirštų atspaudų jutiklis taip pat ne visada pirmu bandymu atpažįsta pirštą, nors kai suveikia, prisijungimas per Windows Hello yra patogus. Kita vertus, malonu tai, kad net ir esant didesnei apkrovai korpusas neįkaista tiek, kad kompiuterį būtų nemalonu laikyti ant kelių.

Verdiktas

Po kelių savaičių su naujuoju Ninkear N16 Pro galiu pasakyti, kad tai gana įdomus ankstesnės kartos atnaujinimas. Gamintojas nebandė tiesiog įdėti naujesnio procesoriaus ir palikti visa kita kaip buvo - pasikeitė nemažai svarbių dalykų. Core Ultra 5 125H nėra greitesnis už ankstesnį i7-13700H, tačiau efektyvumas geresnis, o integruota Intel Arc grafika žaidimuose rodo labai akivaizdų pranašumą prieš senąją Iris Xe. Pridėjus spartesnę LPDDR5 atmintį, 120 Hz 16:10 ekraną ir gerokai didesnę bateriją, kasdieniam naudojimui tai išlieka tikrai vykęs derinys.

Vis dėlto atnaujinimas turi ir keletą keistų sprendimų. Didžiausias jų - M.2 SATA SSD, kuris šiandieniniame kompiuteryje atrodo kiek neįprastai, ypač kai ankstesnės kartos modelis turėjo kelis kartus spartesnį NVMe diską. RAM taip pat nebegalima išplėsti, dingo RJ45 jungtis, o garsiakalbiai išliko tokie pat prasti. Prie viso to dar prisideda gana garsiai įkrovimo metu besisukantys ventiliatoriai, nors pats kompiuteris net ir esant apkrovai išlieka maloniai vėsus.

Už maždaug 600 eurų Ninkear N16 Pro man atrodo vertas dėmesio, ypač jei svarbiausia didelis ir kokybiškas ekranas, gera kasdienė sparta bei galimybė retkarčiais pažaisti. Tai nėra kompiuteris rimtam žaidimui ar profesionaliam video montažui, tačiau darbui, mokslams, naršymui, turinio vartojimui ir net nesudėtingiems žaidimams jo galimybių per akis. Lyginant su prieš dvejus metus bandytu N16 Pro, šis modelis nėra vienareikšmiškai geresnis, tačiau bendras paketas tapo modernesnis - ir būtent todėl naująjį N16 Pro vertinčiau gana teigiamai.