Prieš 14 metų parduotuvėje pirmą kartą paėmiau į rankas Samsung Galaxy Camera. Tuo metu tas įrenginys atrodė visiškai keistai - iš vienos pusės fotoaparatas, iš kitos - tarsi paprastas Android telefonas. Didelis objektyvas, sensorius, atskiri valdymo mygtukai ir idėja, kad vienas įrenginys gali sujungti du pasaulius. Tuo metu tai labiau atrodė kaip eksperimentas nei realiai naudojamas produktas (žiūriu į tave, Sony QX1).

Šiandien tie prisiminimai grįžo su trenksmu, vos paėmus Vivo X300 Ultra į rankas. Jausmas keistai pažįstamas - tarsi vėl būtume grįžę prie tos pačios idėjos, tik šį kartą ji pagaliau atrodo užaugusi. Tai telefonas, kuris ne tiesiog turi gerą kamerą, o iš esmės yra sukurtas aplink ją, nuolat primenantis tuos ankstyvus, kiek per drąsius bandymus sujungti telefoną ir fotoaparatą. Ir tada kyla klausimas - kas tai per daiktas įrenginys, ir kiek toli tokia idėja pažengė?

Kas dėžutėje ir pirmi įspūdžiai

Svarbu paminėti, kad mūsų turimas modelis yra skirtas Kinijos rinkai. Komplektacija čia tikrai pilna - telefonas, dėkliukas, įkroviklis, USB laidas, SIM išėmimo adata ir trumpa instrukcija kinų kalba. 

Pirmas įspūdis paėmus telefoną į rankas - jis didelis ir sunkus. Iš karto tampa aišku, kad visa konstrukcija orientuota į vieną dalyką - fotografiją. Kamerų modulis toks masyvus, kad telefoną iš esmės gali laikyti vien už jo. Tačiau tai turi ir minusą - viena ranka naudotis X300 Ultra yra tiesiog nepatogu. Natūrali laikymo pozicija dažnai baigiasi tuo, kad pirštas atsiduria ant kamerų bloko. 

Surinkimo kokybei priekaištų nėra. Matinis korpusas malonus, mygtukai tvirti, spaudimo jausmas solidus. Visgi, turint tokį akcentą į fotografiją, tikrai norėtųsi bent vieno dedikuoto kameros mygtuko - jo čia pasigendu labai greitai. 

Ekranas

Ekranas yra vienas iš tų dalykų, prie kurių pripranti pavojingai greitai (grįžti prie savo seno iPhone labai sunku). Jis labai ryškus, palaiko 10 bitų spalvų gylį, HDR10+ ir Dolby Vision turinį. Vaizdas atrodo labai gyvas, bet neperspaustas - spalvos sodrios, tačiau išlaikytas geras balansas. 

Tai 1-144Hz ekranas, tačiau automatiškai daugiau nei 120Hz ekranas nepasiekia. 144Hz galimas tik su specialiai optimizuotomis programomis ar žaidimais, kuriuose naudojama kadrų interpoliacija. Didžioji dalis kasdien naudojamų programėlių ir žaidimų palaiko tik iki 120Hz, tačiau naudojant įprastai skirtumas turėtų būti menkavertis.

Sistema ir našumas

Telefonas veikia su OriginOS 6, pagrįsta Android 16. Sistema atrodo labai švari, animacijos sklandžios, o bendra patirtis - greita ir nuosekli. Viduje dirba Snapdragon 8 Elite Gen 5. Šiuo metu pastarasis laikomas vienu geriausiu ir galingiausiu mobiliu procesoriumi. Kasdienybėje tai reiškia tik vieną - telefonas visas užduotis atlieka be jokių pastangų. Programėlės atsidaro akimirksniu, „multitaskingas” sklandus, o foto ir video apdorojimas vyksta be jokių trikdžių. 

Baterija

X300 Ultra turi 6600 mAh bateriją. Man jos pilnai užtenka tarp 1,5 - 2 dienų, į kurias įtraukiu socialinius tinklus, YouTube, fotografavimą ir filmavimą. Tiesa, nesu pernelyg intensyvus naudotojas, tad tai tik mano asmeninis pastebėjimas.

Pilnai išsikrovusį telefoną pavyksta įkrauti per maždaug 50 minučių. Tiesa, ne su originaliu įkrovikliu, nes pastarąjam reikėtų perėjimo mūsų rozetėm. Palaikomas iki 100W spartusis įkrovimas ir iki 40W belaidis įkrovimas.

Globalizacija

Kadangi šis Vivo X300 Ultra yra kinijos rinkai skirtas modelis, išimtas iš dėžutės jis neturi įgalintos pilnos Google ekosistemos, bei turi nemažai Kinijai pritaikytų sisteminių vietų ir programėlių. Tačiau globalizuoti nėra sudėtinga. Pats sekiau 14 minučių YouTube video apie šio telefono globalizaciją, o po 20 minučių telefonas jau buvo paruoštas.

Įjungus Google basic service management ir įsidiegus Google Play, visa pagrindinė Android ekosistema praktiškai pradeda veikti be didesnių problemų. Android Auto veikia, tačiau tik su laidu (gali priklausyti nuo automobilio, arba telefono problemų). NFC atsiskaitymai su Google Wallet ir Revolut kortele taip pat sukonfigūravau be sudėtingų žingsnių, o push pranešimai iš programėlių, tokių kaip Messenger gaunami.

Nors viskas veikia stabiliai, karts nuo karto pastebiu kažkokių kiniškų likučių. Pavyzdžiui, sistemos pagalbos puslapiai ar meniu, kurie nebuvo pilnai išversti. Tai smulkmenos ir net neabejoju, kad ištrynus visas kiniškas programėles, tokie atvejai būtų reti.

Fotografavimas

Apie X300 Ultra galima kalbėti ilgai, bet galiausiai viskas sukasi apie kameras. Būtent čia Vivo skyrė didžiausią akcentą ir būtent čia telefonas bando parodyti tai, ką gali retas flagmanas. Trumpai - telefone 200MP 35mm pagrindinė kamera, 200MP telefoto kamera (85mm arba 3.7x priartinimas) bei 50MP 14mm plataus kampo kamera.

Vos įjungus pagrindinę kamerą tampa aišku, kad čia kažkas kitaip. Šiandien dauguma telefonų naudoja maždaug 24-28mm kampą, todėl 35mm atrodo neįprastai natūraliai. Ne veltui būtent šis židinio nuotolis daugybę metų yra vienas mėgstamiausių tarp gatvės ir dokumentinės fotografijos entuziastų - vaizdas mažiau iškraipytas, artimesnis tam, kaip sceną matome akimis. Būtent tas natūralumas labai greitai tampa pagrindiniu X300 Ultra koziriu.

Kasdienės nuotraukos

Dienos metu visos trys kameros sukuria labai stiprų įspūdį. Nuotraukos ryškios ir kontrastingos, o dinaminis diapazonas išlieka labai gerai sukontroliuotas. Labiausiai patiko tai, kad net sudėtingesnėse scenose spalvos išlieka stabilios ir neperkrautos. 

Pagrindinė ir telefoto kameros ypač gerai susitvarko su objekto ir fono išskyrimu. Net fotografuojant standartiniu režimu atsiranda natūraliai atrodantis suliejimas, todėl daugelis kadrų primena padarytus rimtesniu fotoaparatu.

Pagal numatytuosius nustatymus fotografuojama 12,5MP raiška ir būtent šis režimas mano akimis turi geriausią balansą tarp detalumo, ryškumo ir triukšmo kontrolės. Žinoma, galima rinktis ir 25, 50 ar net 200MP režimus, tačiau jie labiau naudingi specifinėse situacijose, kai norisi papildomo detalumo priartinus nuotrauką.

Plataus kampo kamera taip pat nenuvilia. Nuotraukos šviesios, detalios, su plačiu dinaminiu diapazonu ir geromis spalvomis. Tiesa, aštrumo čia šiek tiek mažiau nei pagrindinėje ar telefoto kameroje, ypač nuotraukų kraštuose. Visgi bendras rezultatas išlieka labai stiprus. 

Patiko ir tai, kad vienu paspaudimu galima pereiti iš 14mm į 28mm režimą. Techniškai tai tik skaitmeninis priartinimas, tačiau praktiškai toks tarpinis kampas labai praverčia fotografuojant architektūrą ar grupę žmonių.

Portretinės nuotraukos

Portretinis režimas yra viena iš nedaugelio vietų, kur turiu daugiau priekaištų. Nesvarbu ar fotografuojama 35mm, ar 85mm režimu, nuotraukos dažnai atrodo kiek per daug apdorotos. Net pilnai išjungus DI veido pagražinimus, vis tiek jaučiamas odos lyginimas ir agresyvesnis nuotraukų minkštinimas.

Paradoksalu, bet dažniausiai geresnius rezultatus gavau tiesiog fotografuodamas standartiniu režimu. Natūralus sensoriaus suliejimas atrodo tikroviškiau, o veidai išlaiko daugiau tekstūros ir charakterio.

Telefoto nuotraukos

Telefoto kamera yra tikra šio telefono pažiba. Su ja padaryti portretai, įvairių objektų ar net makro kadrai atrodo tiesiog fantastiškai. Nuotraukos ryškios, kontrastingos, su labai maloniu fono suliejimu. Būtent čia X300 Ultra dažniausiai pradeda priminti ne telefoną, o tikrą fotoaparatą.

Labiausiai nustebino tai, kad po kelių šimtų nuotraukų visiškai nustojau bijoti skaitmeninio priartinimo. Net fotografuojant 170mm ar 230mm režimais detalumas išlieka stebėtinai geras. Žinoma, idealus apšvietimas išlieka sąlyginai svarbus, tačiau rezultatai dažnai gerokai pranoksta tai, ko tikėčiausi iš telefono.

Makro nuotraukos

Makro fotografija visada yra viena smagiausių vietų testuojant telefonus, nes tai leidžia pamatyti pasaulį, kurio kasdien tiesiog nepastebime. X300 Ultra tam labai tinka - telefoto kamera gali fokusuoti maždaug nuo 15 cm atstumo, todėl nesunku išgauti labai stambius ir įdomius kadrus. Fotografuojant gėles, įvairias tekstūras ar mažus objektus greitai pasimato, kiek daug detalumo ši sistema sugeba užfiksuoti. Prie gero rezultato prisideda ir stabilizacija, kuri leidžia net fotografuojant iš rankos išlaikyti aštrų vaizdą.

Tiesa, fotografuojant labai mažus objektus fokusavimas kartais tampa kiek kaprizingas. Kamera mėgsta „medžioti“ fokusą, ypač jei objektas juda arba apšvietimas nėra idealus. Tokiose situacijose tenka padaryti daugiau kadrų, kol pavyksta pagauti tiksliai sufokusuotą nuotrauką. Vis dėlto, kai viskas pavyksta, rezultatai atrodo tikrai įspūdingai ir kai kuriais atvejais net primena atskiro makro objektyvo darbą.

Nuotraukos tamsoje

Prasto apšvietimo sąlygomis X300 Ultra dar kartą parodo, kodėl šis telefonas taip stipriai orientuotas į fotografiją. Pagrindinė kamera naktį sukuria labai ryškias ir detalias nuotraukas, kurios išlaiko gerą dinaminį diapazoną ir gerai susitvarko su sudėtingais šviesos šaltiniais. Neoninės iškabos, gatvių apšvietimas ar ryškūs langai dažniausiai neatrodo „sudegę“, o tamsesnėse vietose vis dar išlieka nemažai detalių. Labai patiko ir spalvų balansas - telefonas nebando agresyviai visko paversti diena, todėl nuotraukos išlaiko natūralesnę vakaro atmosferą.

Didžiausią įspūdį tamsoje man paliko telefoto kamera. Dauguma telefonų prastesniame apšvietime pradeda agresyviai naudoti aukštesnio triukšmo valymą, tačiau X300 Ultra net ir fotografuojant priartinus išlaiko labai gerą detalumą. Nuotraukos ryškios, kontrastas malonus, o baltos spalvos balansas dažniausiai labai tikslus. 

Priekinė kamera

Priekinė kamera čia nėra pagrindinis akcentas, tačiau vis tiek tai solidus 50 MP sensorius, kuris leidžia gauti labai detalias ir ryškias asmenukes. Nuotraukose odos tonai atrodo natūraliai, HDR gerai susitvarko su sudėtingesniu apšvietimu, o bendras detalumo lygis yra aukštas. Asmenukėms šios kameros tikrai užteks kiekvienam.

Nuotraukų apdorojimas ir DI

Vis dėlto ne viskas čia tobula. Sakyčiau per dažnai jaučiasi agresyvesnis nuotraukų apdorojimas ir stiprus pasitikėjimas dirbtinio intelekto algoritmais. Daugelyje situacijų tai padeda išgauti ryškesnį ir vizualiai patrauklesnį rezultatą, tačiau sudėtingesnėse scenose sistema kartais nueina per toli. Smulkios detalės tampa pernelyg „išvalytos“, tekstūros praranda natūralumą, o kai kurios nuotraukos pradeda priminti kiek aliejumi tapytą paveikslą.

Dažniausiai tai pastebėdavau priartinęs nuotraukas arba fotografuodamas žmones prastesniame apšvietime. Oda kartais tampa per daug lygi, smulkios detalės susilieja, o pats kadras praranda dalį natūralaus charakterio. Laimei, tai nėra nuolatinė problema ir dauguma nuotraukų atrodo tikrai puikiai, tačiau tam tikrose situacijose norėtųsi šiek tiek mažiau agresyvaus apdorojimo ir daugiau natūralaus vaizdo. 

Video

Video srityje vivo X300 Ultra paliko gana gerą įspūdį, nors čia telefonas manęs nesužavėjo taip stipriai kaip fotografuojant. Specifikacijos atrodo neblogai - palaikomas 4K 120fps filmavimas, Dolby Vision, įvairūs profesionalūs režimai, o norint galima filmuoti net 8K raiška. Visgi 8K veikia tik 30fps režimu, todėl natūraliai dažniausiai norėjosi rinktis 4K 60fps. Būtent šiuo režimu vaizdas atrodo sklandžiausias ir tiesiog patogiausias kasdieniam naudojimui.

Pati video kokybė tikrai gera. Spalvos gyvos, vaizdas kontrastingas, o stabilizacija veikia labai užtikrintai - net judant ar filmuojant rankoje kadrai išlieka stabilūs ir malonūs akiai. Priekinė kamera taip pat gali filmuoti 4K raiška, o rezultatas yra pakankamai švarus ir stabilus, todėl tinka tiek vaizdo skambučiams, tiek „vlog“ tipo turiniui. 

Tiesa, ne visur viskas tobula. Priartinus vaizdą kartais pradeda trūkti smulkesnių detalių, o sudėtingesnėse scenose telefonas mėgsta kiek per stipriai apdoroti vaizdą. Kai kuriais momentais tekstūros atrodo švelnesnės nei norėtųsi, ypač filmuojant tamsoje. Vis dėlto bendras rezultatas išlieka labai stiprus ir daugumai žmonių šio telefono video galimybių bus daugiau nei gana.

Papildomi pastebėjimai apie fotografavimą

Vienas dalykas, kurį labai greitai supratau naudodamas Vivo X300 Ultra - vartotojui atiduodama praktiškai visa kontrolė. Čia pilna įvairių fotografavimo režimų, spalvų profilių, rankinių nustatymų, fono išliejimo pasirinkimų ir kitų smulkių opcijų, kurių dauguma žmonių tikriausiai net niekada nepanaudos. Iš vienos pusės tai labai smagu, nes telefonas leidžia „žaisti“ su fotografija ir prisitaikyti kamerą pagal savo poreikius. Kai kuriuos nustatymus ar funkcijas galima net persikelti į lengviau pasiekiamas vietas, todėl ilgainiui visa sistema tampa patogesnė.

Tačiau pradžioje visa tai gali atrodyti ganėtinai painiai. Kartais susidaro jausmas, kad Vivo į kameros programėlę sudėjo absoliučiai viską, ką tik galėjo sugalvoti. Kai kurias funkcijas galima rasti tik vienose vietose, bet ne kitose. Pavyzdžiui, super mėnulio režimo intuityviai tikriausiai ieškočiau prie tiesiog foto funkcijos, tačiau jį randu tik pasirinkęs „Landscape and Night“ funkciją. Tokių smulkių momentų čia pasitaiko ne viena.

Visgi po kiek laiko prie sistemos priprantu ir labai palankiai vertinu, kiek daug galimybių ji realiai suteikia. Tai ne tik kamera, kuri viską daro už mane vienu mygtuku (nors tai gali) - Vivo akivaizdžiai nori, kad vartotojas pats eksperimentuotų ir atrastų jam patinkančius nustatymus.

Verdiktas

Vivo X300 Ultra yra telefonas, kurį tik paėmus į rankas tampa aišku, kam jis skirtas. Pagal visus parametrus ir veikimą tai tikras flagmanas. Naudojantis kasdien čia trikdžių praktiškai nėra, o net ir „globalizuota“ kinų rinkai skirta versija veikia kaip pilnavertis įrenginys. Labai greitai tampa aišku, kad tai telefonas, sukurtas aplink kamerų sistemą, ir tai jaučiasi kiekviename naudojimo žingsnyje.

Fotografavime šis telefonas tiesiog spindi. Nuotraukos itin kokybiškos, o telefoto kamera yra tikra X300 Ultra pažiba. Didžiausias minusas - nuotraukų apdorojimas, kuris tam tikrose situacijose nueina per toli ir sumažina natūralumą. Visgi apibendrinus tai vienas stipriausių telefonų savo klasėje, ypač jei prioritetas yra fotografija.